Jonas Vitkevičius (1806 gruodžio 19 d. Pašiaušėje gimė senoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Slaptos anticarines Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais – Kražių gimnazijos mokiniais – karo teismo nuteistas mirties bausme, bet kaip nepilnamečiui mirties bausmė pakeista ir jis atiduotas kariuomenėn eiliniu kareiviu. Tarnaudamas kariuomenėje pramoko keletą užsienio kalbų, dėka savo gabumų atleistas iš drausmės dalinio. Gyvendamas tremtyje Urale, o vėliau Orenburgo karinėse tvirtovėse, tyrinėjo Vidurinės Azijos tautų papročius, jų istoriją. Buvopoliglotas, mokėjo 19 kalbų. Didelę reikšmę gaunant karininko laipsnį turėjo pažintis su vokiečių keliautoju Aleksandru Humboltu. Artimai bendravo su Tomu Zanu. 1839 m. gegužės 6 d. rastas pagal vieną versiją – nušautas, pagal kitą – nusišovęs „Paryžiaus viešbučio“ kambaryje Peterburge. Jo kelionių aprašymai ir moksliniai tyrimai paskelbti knygoje „Užrašai apie Bucharos chanatą (P. Demezono ir J. Vitkevičiaus ataskaitos)“. Šis lietuvis yra minimas britų istoriko, meno istoriko, kuratoriaus ir žurnalisto William Dalrymple naujausioje knygoje apie I Anglų – Afganų karą “Karaliaus sugrįžimas. Mūšis dėl Afganistano 1839-1842 m.” (“Return of a King. The Battle for Afghanistan 1839-1842”), 2013 m. Autoriaus knygos yra laimėjusios daugelį literatūrinių premijų, tarp kurių Duff Cooper and Wolfson Prize. Nei viena autoriaus knyga nėra išversta lietuviškai.1839 m. gegužės 6 d. Sankt Peterburge) – Lietuvos keliautojas, etnografas, geografas, istorikas.
Jonas Vitkevičius (1806 – 1839 m.)