Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz, 1826 m. Voložine, Baltarusija – 1897 m. lapkričio 18 d. Romoje, Italija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelivos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius. Motina Ona Zabielaitė. Broliai Juozapas Tiškevičius, Jonas Vytautas Tiškevičius, Vladislovas Tiškevičius. Paskatintas artimų giminaičių archeologų Konstantino ir Eustachijaus Tiškevičių anksti įsitraukė į kultūrinio gyvenimo sūkurį. 1856 m. tapo Vilniaus archeologinės komisijos tikruoju nariu steigėju-globėju, 1857 m. – Imperatoriškosios archeologijos draugijos Peterburge garbės nariu, o 1859 m. – tikruoju nariu. 1852 m. pritardamas Eustachijaus Tiškevičiaus ketinimui prie Vilniaus mokslo apygardos įkurti muziejų, padovanojo 1003 vienetų monetų ir medalių rinkinį, finansavo vitrinų, skirtų numizmatikai eksponuoti, įstiklinimą, taip pat būtiniausių baldų įsigijimą. 1862 m. Londone pirko žymių meistrų drobių, ketino jomis papildyti Biržų ir Gorodoko rinkinius, ši kolekcija turėjo sudaryti Vilniaus meno galerijos pagrindą. Tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti. Grafas svajojo aplankyti Senovės Egipto žemę. Kelionei rengėsi visapusiškai. Ruošė ginklus, šunis medžioklei, kaupė žinias apie šalį, jos paminklus. Susipažino su graikų geografo ir istoriko Strabono, prancūzų egiptologo Žano Fransua Šampoljono, vokiečių egiptologo Karl Richard Lepsius darbais, kartografo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės po Siriją, Palestiną, Egiptą aprašymu. Planas buvo įgyvendintas 1861–1862 m. žiemą. Egipte vykdė archeologinius kasinėjimus, bandė skaityti hieroglifų įrašus. Archeologinių kasinėjimu radinius bei gautas dovanų egiptietiškas senienas papildė dar ir pirkiniais. Grįžęs iš Egipto, sukauptą rinkinį padovanojo Luvrui, Vilniaus senienų muziejui ir Logoiske bei Raudondvaryje gyvenantiems giminaičiams.
Mykolas Tiškevičius (1826 – 1897 m.)