Augustas Kligys (g. 1978 m.)

Augustas Kligys (g. 1978 m.)

Kligys AugustasAugustas Kligys. Gimęs 1978 m.Prisipažinsiu, 1996 metais baigęs licėjų, neturėjau nė menkiausios idėjos, ką norėčiau veikti toliau. Lengviausia tuo metu pasirodė plaukti ant bangos, tad nusprendžiau stoti į aukštąją. Matematika buvo vienintelis dalykas, kuris labai patiko, todėl įmerkiau koją į VU Matematikos fakultetą. Tiesą pasakius, negalėjau net įsivaizduoti, kas iš viso to išeis. Buvau kantrus, tačiau jau pirmame VU kurse užsidegiau kelionių autostopu aistra. Būtent gyvendamas jomis, jaučiausi gyvas ir prabudęs! Pagaliau sužinojau, ko noriu – kompiuteriai turėjo tapti mano hobiu, o kelionės – profesija, taigi didžiausia motyvacija studijuoti magistrą Danijoje ir buvo galimybė mažiausiai dvejus metus pagyventi kitoje šalyje, pajusti kiek kitokią kultūrą, pasimankštinti žaidžiant naujoje smėlio dėžėje.

2003 metais susipažinau su vokietaite Katja, kurios svajonė buvo lygiai tokia pati, kaip ir mano – keliauti bei pažinti pasaulį. Nuo 2005 metų ėmėme gyventi kelyje – judėjom pakeleivingomis mašinomis ir nakvojome palapinėje arba vietinių žmonių namuose. Šia patirtimi dalinomės ir internete. Mus labiausiai domino žmonės, jų gyvenimas tuo momentu. Prieš atvykdami į naują šalį, apie ją iš anksto nieko neskaitydavome. Viską pajusdavome bendraudami su žmonėmis. Per tuos metus kai kuriuose kraštuose (Belize, Ekvadore, Indijoje, Malaizijoje, Tailande, Australijoje) buvome įsikūrę ir ilgesniam laikui, 2-6 mėnesiams. Per šį laiką spėdavome susirasti draugų, pažinti aplinkinių parduotuvių prekeivius, pabendrauti su kaimynais.

Pastaraisiais metais po truputį brendo naujas mūsų gyvenimo epizodas – noras ilgesniam laikui (mažiausiai metams ar dviem) susikurti savo Namus. 2011 metais mus širdys atvedė į Vokietiją. Dabar gyvename mažame Heidenau miestelyje netoli Drezdeno. Iš esmės mūsų gyvenimas nepasikeitė – ir toliau užsiimame tik tuo, kas mums patinka ir teikia daugiausia malonumo. Anksčiau žavėjo pasaulio žmonių pažinimas, o dabar tos aistros kiek kitokios. Tačiau, kaip ir seniau, jaučiame palaimą ir esame laimingi. O tam pasiekti paslaptis paprasta – klausome širdies ir vidiniam balsui niekuomet neprieštaraujame.“

Comments