Edita Uksaitė-Nichols. Pirmoji lietuvė, įkopusi į aukščiausią Žemės viršukalnę. „Iš Lietuvos išvykau 1996 metais ir nuo to laiko gyvenu užsienyje: pirmiausia Prancūzijoje, po to Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš trejis metus gavau pakvietimą dirbti Romoje, Italijoje, Jungtinių Tautų Pasaulio Maisto Programoje (UN World Food Programme). Dirbdama Jungtinių Tautų organizacijoje Romoje taip pat buvau dislokuota keliose skubios pagalbos misijose: Haityje (Karibų salos) ir Nigeryje (Vakarų Afrika). Kaip tik šią vasarą praleidau Nigeryje, kur teikėme maisto pagalbą žmonėms, ištiktiems sausrų ir bado. Patirtis buvo nelengva, bet nepakartojama. Taip pat laikau Šveicariją savo antraisiais namais, nes čia gyvena mano partneris, su kuriuo aš praleidžiu daug laiko. Visas savo atostogas išnaudoju kopimui į kalnus. Praėjusiais metais dalyvavau keturiose kalnų ekspedicijose. Jei nekopiu, tai sportuoju: bėgioju arba užsiimu trekingu. Mėgstu ir vandens sportus.
Pirmą kartą su kalnais susidūriau Amerikoje, Vakaru pakrantėje. Nors ir neteko kopti į Mt.Rainier ar Mt.Chasta, bet stebėdavau juos pravažiuodama iš tolo ir svajojau viena dieną į juos įkopti. Rimtesnėms ekspedicijoms pradėjau ruoštis kopinėdama į mažesnius kalnelius gyvendama dar Šiaurinėje Kalifornijoje ir intensyviai sportuodama. Pirmoji tikra ekspedicija į kalnus buvo Tanzanijoje, Afrikoje, kur įkopiau į Kilimandžaro viršūnę. Tai buvo gana emocinga ir nepakartojama patirtis. Mano grupėje buvo dvi moterys, viena iš Anglijos ir kita iš Kanados, kopusios prieš tai į Everestą. Jų pasakojimai ir patirtis toje ekspedicijoje mane dar labiau įkvėpė kitoms, po to sekusioms ekspedicijoms. Aš jau tuomet jaučiau, kad Kilimandžaro kalnas man tik kopimo į kalnus pradžia. Taigi dabar kalnai man yra svarbi Susidomėjau Himalajais gana anksti, skaitydama knygas apie mano mėgstamiausius alpinistus. Pirmą kartą susiorganizavau sau išvyką į Himalajus viena, su nepaliečiu gidu ir dviem nešikais iš Nepalo. Mano ekspedicija užtruko keturias savaites, kurios metu turėjau keliauti kalnais per tolimiausius Nepalo kaimelius ir džiungles, kad pasiekčiau Mera kalno (apie 6500 m) viršūnę. Nepakartojama gamta ir žmonių svetingumas mane nepaprastai sužavėjo. Šioje ekspedicijoje įkopiau į kelias viršūnes, siekiančias daugiau nei 5000 ir 6000 metrų. Kalnų patirtis buvo labai stipri: kur pažvelgsi, vis nesibaigiantys kalnynai… Giliai širdyje jaučiau, kad čia dar sugrįšiu. Tai turbūt ir buvo tas momentas, kai užsikrėčiau “kalnų liga”! Kitai ekspedicijai planavau kopti į Mt.Baruntse (virš 7000 m), bet netikėtai atsirado galimybė kopti į Cho Oyu (8202 m). Tik pasibaigus Cho Oyu ekspedicijai sužinojau, kad tapau pirmąja lietuve, įkopusia į daugiau nei 8000 metrų viršūnę. Visada su savim turiu Lietuvos trispalvę, nors ir negyvenu Lietuvoje, bet visada esu lietuvė, ypač kalnuose…Taigi, džiaugiuosi, kad mano meilė kalnams gali nors kiek prisidėti ir prie mūsų nedidelės Lietuvos vardo… mano gyvenimo dalis.“
2010 Kilimandžaras , Afrika,
2011 Monblanas – Alpės,
2011 Čo Oju – Himalajai.
2012 Manaslu,
2013 įkopimas į Everestą.