10:45 Keltu atvykome į Daniją.
14:00 Roskildės katedra. Įspūdingoje Baltoskandijos širdyje įsikūrusioje katedroje Rosklidėje palaidoti net 50 Danijos karalių nuo Margaretos I-osios. Ši didžiausia gotikinio stiliaus bažnyča Skandinavijoje, įtrakta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. „Baltoskandijos akademijos“ vadovas Arūnas Bliūdžius teigė, kad Danijos, Norvegijos ir Švedijos karalienei, Kalmero unijos kūrėjai Margaretai I-ajai valdant jie kovojo prie Hanzos miestų sąjungą, kuriai vadovavo Liubekas ir, netikėtai, labai padėjo lietuviams. „Pagrindinis Hanzos miestų sąjungos karinis ramstis buvo Kryžiuočių ordinas. Istoriškai įrodyta, kad net trečdalį pajėgų Kryžiuočių ordinas laikė ties Danijos siena. Galime tik spėlioti, kokia būtų Žalgirio mūšio pabaiga, jeigu ne Danija, tačiau esu linkęs manyti, kad jie nesąmoningai tapo mūsų sąjungininkais viename svarbiausių mūsų istorijos mūšių, kuomet priešui teko tenkintis mažesnėmis pajėgomis,“ — teigė A. Bliūdžius. Ekspedicijos vadovo Gintauto Babravičiaus nuomone, tokie atradimai artėjančiame žygyje per pasaulį bus dažni ir svarbūs: „Mes dažnai net nesuvokiame, kaip esame susiję su kitomis tautomis, kaip vieni ar kiti sprendimai ar žmonės galėjo paveikti istoriją ar ateitį. Tikiuosi, padėsime lietuviams jaustis pilnaverte pasaulio dalimi, o ne nepastebimais mažos valstybės gyventojais,“ — džiaugėsi G. Babravičius.
18:00 Kopenhagos katedra. Aplankėme itin asketišką, tačiau milžinišką ir įspūdingą Kopenhagos katedrą. Ten ekspedicijos dalyviai diskutavo apie Danijos ir Lietuvos bendrystes bei skirtumus. Pabrėžiama, kad tiek Lietuva (LDK), tiek Danija savu laiku buvo valstybės milžinės, tačiau dėl įvairių priežasčių tas žemes prarado ir dabar gali džiaugtis keletu milijonų gyventojų. Tiesa, Danijai dar priklauso Farerų salos ir Grenlandija, todėl, jei priskaičiuotume ir jas, Danija yra didžiausia plotu valstybė Europoje. Įdomu ir tai, kad 1161 metais Valdemaras I-asis buvo užėmęs ir Palangos pilį, o XIII a. duoklininkų sąraše minimas ir Lietuvos vardas (Littonia).