Šiaurės pašvaistė — vienas nuostabiausių reiškinių žemėje. Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas — daugumos fotografų svajonė. Šis reiškinys už poliarinio rato, kur jis geriausiai matomas, kasmet sukviečia galybę turistų. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms tai — kasdienybė.
Politiką iškeitė į kosmosą
„Andoya Space Center“ kosminės stoties, įsikūrusios Norvegijos šiaurėje direktorius Odd Roger Enoksen — buvęs ilgametis parlamento narys ir energetikos bei išteklių ministras. „Manęs dažnai klausia, ar įsidarbindamas kosminėje stotyje priartėjau prie vaikystės svajonės būti astronautu. Iš tiesų, aš priartėjau prie namų — esu gimęs būtent šioje saloje. Taip pat džiaugiuosi, kad kas dieną dirbu su talentingais ir išsilavinusiais mokslininkais. Tikiu, kad jų atliekami tyrimai — ypač naudingi,“ — ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviams, apsilankiusiems kosmoso tyrimų centre, pasakojo O.R.Enoksen.
Teikia paslaugas viso pasaulio mokslininkams
Šioje kosmoso stotyje atliekama daugiausiai Šiaurės pašvaistės tyrinėjimų. Skirtingų šalių mokslininkai į kosmosą iš ten leidžia raketas, kurių surinktus duomenis čia pat ir apdoroja. „Nuo 1962 metų iš mūsų stoties yra paleista virš 1,200 raketų. Mūsų paslaugas dažnai renkasi Vokietijos, kitų Europos bei pasaulio valstybių bei NASA mokslininkai. Profesionalai, dirbantys centre turi įmanomai greitai surinkti informaciją iš raketų — vos jai nukritus, visi duomenys tampa nebeprieinami,“ — pasakojo stoties vadovas.
Ypatingas dėmesys — švietimui
Elektronikos inžinierius Orjan Vollestad „Andoya Space Center“ dirba ir mokytoju. „Seniai supratome, kad mokslu vaikus geriausia sudominti per žaidimą. Sukūrėme erdvėlaivio imitaciją, kuriuo „pakilę“ į atvirą kosmosą vaikai besimokydami turi atlikti įvairias užduotis ir jį saugiai „sugrąžinti į Žemę“. Nuolat tobuliname kitus interaktyvius žaidimus, padedančius suvokti, kaip veikia klimato kaita, kokie būna žemės paviršiaus
pokyčiai ir t.t. Kalbu tik apie vaikus, tačiau neretai mūsų bazėje apsilanko net senoliai. Džiaugiamės, kad radome kiekvienam priimtiną būdą domėtis mūsų veikla,“ — pasakojo O. Vollestad.
Lietuva — kosminė valstybė
Į Andoy salą, kurioje įsikūrusi ši kosminių tyrinėjimų stotis, dėmesį atkreipė ir Lietuvos investitoriai. „Dėl tinkamos geografinės padėties, nedidelės populiacijos bei paruoštos bazės, esame pasirinkę Andoy salą, kaip vieną tinkamiausių vietų mūsų galimoms investicijoms. Planuojame nedidelio galingumo raketomis leisti palydovus į kosmosą,“ — teigė Lietuvos aerokosmoso asociacijos vadovas ir UAB „Arcus Novus“ direktorius Vidmantas Tomkus.
Lietuvių investitorių pamėgtas kraštas
Ši investicija taptų ne pirmąja lietuviška Andoy saloje. Netoli Andenes miestelio, buvusioje NATO bazėje jau šeštus metus yra įsikūrusi lietuvių pramoginės žvejybos bazė „Andoy fiske-camp“. „Norvegija — svajonių šalis investuotojams. Čia jau seniai suprantama, kad žmogų, atnešantį pinigus, kuriantį darbo vietas, reikia gerbti. Sulaukėme nemažai pagalbos iš vietinių bei dėmesio iš valdžios atstovų,“ — pasakojo žvejybos bazės direktorius Saulius Babravičius.
Apie „Baltoscandia 2016”
„Baltoscandia 2016“ — pirmoji ekstremalaus trejų metų žygio per pasaulį visureigiais ekspedicija. Visas laikotarpis bus suskirstytas į trumpesnius etapus, apie kuriuos bus kuriami dokumentiniai filmai: „LDK“, „Gintaro kelias“, „Šilko kelias“, „Beringia“ ir kt. Per Beringo sąsiaurį žygio komanda kelsis prie visureigių pritvirtinę pontonus. Žiemą nuvažiuoti iki sąsiaurio yra pavykę keturioms ekspedicijoms, sava eiga persikelti per Beringą — vienai, bet vasaros metu per Aliaską išvažiuoti į civilizaciją — iki šiol niekam. „Šio etapo metu susidarys 4500 km visiškos bekelės. Tai — sudėtingiausia, bet ir įdomiausia būsimojo žygio dalis. Jei pavyks įgyvendinti šį uždavinį, būsime pirmieji,“ — teigė žygio vadovas G. Babravičius.
Nuotraukos Igno Veršinsko.