Pavojai, tykantys gamtoje

Pavojai, tykantys gamtoje

IMG_4662Dauguma žmonių besiruošdami keliauti varto kelionių vadovus ir stengiasi sužinoti kuo daugiau apie kultūros, architektūros ar gamtos lankytinus objektus šalyje, į kurią ruošiasi vykti. Tačiau, ypač planuojant kelionę į kitus žemynus, verta pasidomėti apie gamtoje ir ne tik tykančius pavojus: laukinius gyvūnus ir vabzdžius.

Kartais laikraščių ar tinklalapių antraštes numargina gąsdinančios antraštės: „Baltasis ryklys užpuolė Australijos pakrantėje besiilsinti turistą“, „Pitonas Indijoje prarijo vaiką“, „Krugerio nacionaliniame parke dramblys aplamdė turistų mašiną“ ar „Kanadoje lokys užpuolė piknikaujančią šeimą“. Ar tokie straipsniai nėra perdėtai skatinantys žmones bijoti laukinės gamtos? Tai vienetai istorijų, kuomet žmonės nukentėjo nuo gyvūnų, bet niekas neskaičiuoja akimirkų, kai su plėšrūnais buvo prasilenkta be jokios žalos. Tuo tarpu baimę skatinantys straipsniai apie Ebolos ar Zikos virusus nešiojančius uodus, maliariją ar geltonojo drugio keliamas katastrofas, iškyla ir greitai nutyla, nes tai gali sužlugdyti vietines ekonomikas.

Aš lankiau kursus Pietų Afrikos Respublikoje, kurie man suteikė daug žinių apie tykančius pavojus laukinėje gamtoje, kaip apsisaugoti ir kaip elgtis skirtingose situacijose. Ne tik man pačiai, tačiau dar ir apsaugoti turistus. Vienas dalykas man įstrigo visam gyvenimui. Mano dėstytojas, mokslininkas Kobus Lubbe paklausė: kaip stipriai aš bijau žaibo? Na, nėra jauku vaikščioti gatvėse, jei žaibuoja, tačiau nuo mūsų darbų ir kasdienybės tai neatitraukia. „Taigi, jei nebijai žaibo, kodėl bijai nuodingos gyvatės? Nuo gyvatės įkandimo, dar nebutinai mirsi, nuo žaibo – tikrai,“ — sakė jis. Kas metus Pietų Afrikos Respublikoje apytiksliai nuo žaibų miršta apie 800 žmonių, nuo gyvačių įkandimų – 8, iš kurių 7 dirba su gyvatėmis. Tai reiškia nuodingas gyvates traukia iš dėžių, jas gaudo, maitina ir panašiai – atrodo, kad patys kaip ir prašosi įkandimo. Ar laukinė gamta vis dar atrodo baisi?

Keliaujant į svetimas šalis, o ypač kontinentus ir norint pasigrožėti išskirtinai gražia gamta, neverta jos bijoti – reikia tik žinoti kaip elgtis atitinkamose situacijose.

20150306_104400Plėšrūnai. Plėšrūnai gamtoje užima aukščiausia vietą maisto grandinėje. Jie medžioja silpnesnius. Susidūrus su plėšrūnu akis į akį tenka pakovoti už save norinti išgyventi. Tai nereiškia, kad verta bandyti su jais grumtis plikomis rankomis – daugeliu atveju tai būtų pragaištis. Tačiau verta stengtis atrodyti kuo didesniems: iškelti rankas, kelti kuo daugiau triukšmo. Tinka bet kas: garsus plojimas, puodų daužymas, riaumojimas. Tačiau jokiu atveju neskleiskite baimės klyksmo – tai gali asocijuotis su jau sužeista auka. Venkite tiesioginio akių kontakto, jei automobilis ar namas yra netoliese, labai mažais žingsniais traukitės link saugesnės vietos, tačiau jei plėšrūnas šoka link jūsų, didžiausia tikimybė išsigelbėti — nenusileidus šokti į jo pusę. Dažnai nedvejojant ir elgiantis užtikrintai – gyvūnas yra išgąsdinamas. Laukiniai gyvūnai retai arba niekada nėra sutikę žmogaus, todėl jiems kyla irgi dvejonių. Bet jei sudvejosite nors akimirką ir jei leisitės bėgti – tikrai nepabėgsite, o tapsite auka.

Beždžionės yra priskiriamos prie visaėdžių. Jos gali būti gana pavojingos, nes atrodo mielai, labai smagu jas stebėti, kaip jos kartais dūksta ar besidomi kokiu daiktu. Tačiau, jei jos pavogs kokį nors daiktą ir jūs imsite jį atiminėti, visas būrys susivienys prieš jus. Taigi, apsiginti šansų neturėsite. Todėl aplinkui esant beždžionėms, suslėpkite vertingus daiktus taip, kad neatreiptumėte jų dėmesio. Stebėkite jas iš šono ir jokiais būdais nedalinkite maisto, nes tai ir sukuria didžiųjų miestų problemas, kai susidariusios beždžionių grupuotės puldinėja turistus. Žmogbeždžionės yra labai pavojingos, nes daug sykių stipresnės už žmogų, tačiau jos nelinkusios pulti, jei jus nedarote staigių judesių, nesiartinate prie jauniklių. Pagarsėjęs filmukas apie operatorių įrodė, kad ramiai tupint, gorilos tiesiog pauostė ir praėjo pro šalį. Šios rūšies beždžionės slepiasi giliai džiunglėse, todėl nemanau, kad be vietinio gido, vertėtų apskritai klaidžioti.

IMG_4764Visos plėšrūnų aukos, pavyzdžiui kanopiniai gyvūnai, pavojingiausi yra gyvenantys būriuose. Jie pasibaidę tiesiog lekia ir, jei pasitaikysite jų kelyje, būsite tiesiog sutrypti. Visi gyvūnai turi savo komforto zonas, kurios yra trys. Pirmoji — tolimiausia, jus pastebi, nemirksėdami stebi, uodžia orą, bei įdėmiai klausosi – tai pastebėjus, reiktų atsitraukti nuo gyvūnų, taip išvengiant pavojaus. Peržengus į antrąją zoną, būrys susispiečia į krūvą ir pasiruošia bėgimui, skleidžia gąsdinančiuosius/įspėjamuosius garsus. Dar turite galimybę greitai atsitraukti, nes peržengus į trečiąją zoną, gyvūnai ginasi – puola arba paniškai bėga. Skirtingai nuo plėšrūnų, žoliaėdžiai besitraukiančių nepuola, tik nederėtų naudoti staigių judesių. Žinant gyvūnų biologiją, ją galima puikiai pritaikyti, pavyzdžiui raganosiai labai prastai mato, todėl prisišliejus prie krūmo ar medžio, jie jūsų nebepastebės. Norėdami prisiartinti prie gyvūnų turėtumėte įvertinti vėjo kryptį, pagrindą ant kurio einate ir kaip įmanoma sumažinti žingsnių garsumą, pėdas statant ne nuo kulnų bet nuo šonų. Tačiau vertėtų žinoti, jog keletas gyvūnų rūšių neparodo jokių įspėjamųjų ženklų. Vienas iš pavyzdžių — afrikiniai buivolai. Jie puola „akmeniniu“ žvilgsniu. Susidūrus su pavieniais gyvūnais, jei tai ne jų biologija, reiktų įvertinti situaciją kaip daug pavojingesnę, nes tai dažniausiai vieniši patinai, seni arba ligoti gyvūnai, kurie daug jautriau reaguoja į nepažįstamo objekto sutikimą.

Jaunikliai. Visai kitokia situacija, jei priartėjate per arti jauniklių, visi gyvūnai be išlygos jus puls. Todėl tokiose situacijose tereikia tikėti sėkme ir kaip įmanoma atsitraukinėti nuo jauniklių, naudojantis vizualiniais barjerais, tai yra krūmais ar medžiais. Kai kurie jaunikliai yra labai smalsūs, todėl jums kelia dar didesnę grėsmę. Nes, net jei jie artinasi prie jūsų patys, tėvai jus puls kaip grėsmę. Viena iš galimybių mėginti sudominti kažkokiu turimu daiktų, kurį numetus į šalį įmanoma atitraukti jauniklių dėmesį tolyn nuo savęs. Kad ir kokie jaunikliai būtų mieli, niekada nepamirškite jų tėvų, jie dažniausiai toli nenueina.

Plėršūnams dorojant auką. Taip pat viena iš pavojingiausių situacijų, kurioje vertėtų elgtis taip pat kaip ir sutikus mažylius atsitraukti be staigių judesių. Plėšrūnai dažniausiai būna labai susitelkę į savo puotą.

Visos šios situacijos apžvelgiamos, jei einate pėsčiomis per parkus ar rezervatus, tačiau tikrai to nerekomenduojama daryti be gido, žinančio visų gyvūnų elgsenos ypatumų. Taip pat, vykstant automobiliu reiktų laikytis visada pritaikomos pagrindinės taisyklės: jei patekote į gamtos namus gerbkite ją, čia ne jūs vadovaujate. Todėl net ir vairuojant automobilį turite praleisti gyvūnus. Visada važiuokite uždarytais langais, bei pamačius gyvūną netoli kelio ar ant kelio sustokite, stebėkite link kurios pusės jis juda. Jei gyvūnas eina link jūsų lėtai važiuokite atgal iki galimybės išsukti iš jo kelio. Tik važiuokite labai lėtai. Jei matote jog gyvūnas jus taikosi pulti smarkiai pagazuokite kelis metrus į priekį ir naudokite garsinį signalą, bet tai darykite tik tuo atveju, kai esate šimtą procentų tikri, kad aplinkui nėra jauniklių ir gyvūnas tikrai jus ruošiasi pulti. Nenaudokite to, norint tiesiog, kad gyvūnas pasitrauktų iš kelio, užklupus jį taip netikėtai, tai gali išaukti visiškai priešingą reakciją.

CAM00388Šaltakraujai. Tai — vieni iš daugeliui keliančių šiurpą gyvūnų. Jų yra labai įvairių, bet labiausiai bijoma nuodingų gyvačių, didžiulių driežų bei varlių. Tačiau visi šie gyvūnai yra daug mažesni už mus ir, esant galimybei, mums artėjant prie jų, jie trauksis. Mes nesame jų mitybos sąraše, todėl jie mūsų nemedžios, gali pulti nebent mums priartėjus prie jų jauniklių, bandant juos užspiesti į kampą ar pagauti. Todėl neatliekant tokių veiksmų tikrai neverta bijoti. Žinoma, einant per gamtą ypač ankstyvą rytą reikia dairytis po kojomis, nes šie gyvūnai priklausomi nuo oro sąlygų ir rytais po nakties, kai jų kūnai būna atvėsę, jiems judėti yra daug sunkiau, o užmynus, žinoma jie ginsis ir gels. Svarbiausia yra žinoti, jei jums įkando, būtina nusiraminti, kad nekiltų spaudimas, nebėgti – atsigulti pavėsyje ir kaip įmanoma greičiau kviestis pagalbos. Jei stovyklavietė yra netoli, aplinkui esantys žmonės nukentėjusįjį gali nešti. Bet kuo mažiau judėti, kad nuodai kuo lėčiau sklistų po kūną. Jokiais būdais nemėginkite burna „iščiulpti“ nuodus, taip pat nerekomenduojama stipriai užveršti aplink įkandimo žaizdą, galimas tik švelnus prispaudimas. Gyvates išbaidyti lengviausia trepsint kojomis, nes jos jaučia vibraciją, tačiau yra visai kurčios. Gyvatei priartėjus per arti, nusivilkus marškinėlius arba nusiėmus kepurę, ją mosikuojant šalimais, galima atitraukti pavyzdžiui kobrų dėmesį ir numetus tolyn atsargiai apeiti. Varlės išskiria toksinus per savo odą, todėl jų neliečiant nekyla jokia grėsmę. Mirtini susidūrimai su driežais yra fiksuojami labai retai. Pavojingiausias yra Indonezijos salynuose gyvenantis Komodo Varanas, kurio elgesys gali būti agresyvus ir nukreiptas į žmogų, tačiau vaikščiojant atsargiai šiuos milžinus tikrai pastebėsite iš toli, ir verta nuo jų atsitraukti kaip galima greičiau — jų įkandimas mirtinas ir žmogui. Tačiau kiti nuodingi ar seilėse infekcijas turintys driežai nesitaikys į pro šalį ramiai einantį žmogų. Žmonės nėra nei vieno gyvūno mitybos grandinėje, todėl jie puola tik tokių atveju, jei žmogus elgiasi neprotingai: bando gaudyti, prisiartina per arti dėl geros nuotraukos, ar žioplinėdamas užmina. Todėl, vaikštant gamtoje, reikia būti atidžiam ir jums tikrai niekas negrės.

Voragyviai. Pasaulyje yra begalė skirtingų vorų ir kai kurie iš jų yra nuodingi — galintys pražudyti net žmogų. Vorai nemezgantys tinklų, linkę slėptis nuo žmonių, tačiau tai ir sukelia bėdą, nes nepastebėjus į batą įlindusio ar po kėdės rankų atramomis pasislėpusio voro, jį galime prispausti ir, žinoma, gindamasis jis gels. Voratikliuose sėdintys vorai, besiartinant gali ir nebėgti, todėl gali užkibti ir ant veido ir ant jūsų rūbų. Nemėginkite desperatiškai jų numesti, o švelniai pridėję kokį augalą, užlipusį nuleiskite ant žemės. Voras tikrai jums negels. Keliaujant po šalis, kuriose yra nuodingų vorų, vertėtų elgtis apdairiai: iškratyti bagus prieš juos aunantis, pakelti visą patalynę prieš einant miegoti, nekišti rankų į tarpus, kur gali lindėti voras, išpurtyti rūbus prieš rengiantis, apžiūrėti rankšluostį prieš šluostantis ir panašiai. Šie veiksmai tikrai jus apsaugos.

IMG_4746Vabzdžiai. Kad ir kaip būtų parodaksalu, daugiausia žmonių mirčių sukelia mažiausi gyviai – vabzdžiai. Pavojingiausi yra maliariją pernešantys uodai. Deja, apsisaugoti nuo jų sunku. Žinoma, privaloma tinkeliu užsidangstyti langus, duris, virš lovos pasikabinti nuo vabzdžių apsaugantį tinklelį. Taip pat nuolatos naudoti vabzdžius atbaidantį purškalą. Sėdint lauke, deginti vabzdžius atbaidančias žvakes, smilkalus. Anksčiau buvo taikomos vakcinacijos, tačiau, deja, maliarijos virusas mutavo į daug atšakų ir efektyviai pavyksta išgydyti tik atlikus tyrimą, kuri atmaina tai yra. Rekomenduojama dėvėti ilgas kelnes ir marškinėlius ilgomis rankovėmis, kad ir kaip bebūtų karšta. Tik prevencinės priemonės gali apsaugoti. Taip pat esu girdėjusi, jog vabzdžių netraukia geltona šviesa, todėl prieangiuose ir namuose rekomenduojama kabinti geltonas lemputes. Esant kitiems vabzdžiams tokiems kaip vapsvos ir bitės taip pat reikėtų imtis prevencinių priemonių ir nesiartinti prie jų avilių!

Vandens gyviai. Kaip ir sausumoje taip ir lipant į nežinomus vandenis, reikia būti atsargiems — čia pilna pavojų. Nuo baisiai nuskambėjusių ryklių, iki rajų, vandens gyvačių, jūrų ežių, nuodingų koralų, elektrinių ungurių, krokodilų, aligatorių ir, žinoma, medūzų. Svarbiausia paisyti ženklų — šalyse, kurių krantuose gyvena panašūs pavojingi gyviai, poilsiavietėse esant grėsmei iškeliami ženklai. Nerekomenduojama eiti maudytis į neoficialius paplūdimius. Dabar atliekami bandymai rodo, kad ryklys apverstas ant nugaros nepuola, tačiau sunku tai padaryti, kad apsisaugotum. Deja, bet vandens gyvūnams sunkiau pritaikyti kažkokią elgseną, kad juos sukontroliuotum. Reikia būti atidžiam, dėvėti apavą, nelipti į neskaidrų vandenį. Pasukonsultuoti su vietiniais gidais, kur galima maudytis.

IMG_4754Žinoma, tai tik mokslo pagrindai, kiekviena situacija yra skirtinga ir reikalaujanti įvertinimo. Visi gyvūnai yra individai su skirtingais charakteriais, patirtimi susiduriant su žmogumi ir mes susidurę su tam tikru individu turime elgtis tik įvertinus situaciją. Mes veržiamės ir plečiamės laukinės gamtos sąskaita, todėl, kai įžengiame į jų karalystę, turime ją gerbti. „Svarbiausia neleisti smalsumui užgožti sveiko proto, nepanikuoti ir neisterikuojant pasišalinti iš grėsmės zonos,” – komentavo Lietuvos zoologijos sode dirbantis vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis. Gyvūnai turi išsaugoję „šeštąjį pojūtį”, todėl lengvai pastebi paniką jūsų elgsenoje, kad ir kaip stengtumėtės to neparodyti.

 

Miglė Daugnoraitė

Comments