Lietuviškai

Jonas Vitkevičius (1806 gruodžio 19 d. Pašiaušėje gimė senoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Slaptos anticarines Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais – Kražių gimnazijos mokiniais – karo teismo nuteistas mirties bausme, bet kaip

Konstantinas Tiškevičius (brus. Канстанцы Тышкевіч, lenk. Konstanty Tyszkiewicz, 1806 m. vasario 17d. Logoisko dvare, Barysavo apskritis, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos irVilniaus senienų muziejaus steigėjas. Iš pradžių buvo auklėjamas namuose – guvernerio Guseko ir motinos. Vėliau buvo atiduotas

 Ignas Domeika (Ignacio Domeyko, brus. Ігнат Дамейка, lenk. Ignacy Domejko; 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m.sausio 23 d. Čilės Santjage) – žymus Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjagerektorius, Čilės respublikos garbės pilietis. Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje Lietuvos bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų

Juozapas Kovalevskis (Józef Kowalewski, rus. Иосиф Михайлович Ковалевский; g. 1801 m. sausio 9 d. – m. 1878 m. lapkričio 7 d.) – lenkų orientalistas, laimaizmo ir mongolų kalbos specialistas, kalbininkas. Gimė dabartinės Baltarusijos miestelyje Vileika Berastavicoje. Baigė Svisločiaus licėjų, 1817 m. pradėjo studijuoti klasikinę filologiją Vilniaus universitete, tapo filomatų draugijos nariu (drauge su Adomu Mickevičiumi, Tomu Zanu, Jonu

Juozapas Julijonas Senkovskis (Józef Julian Sękowski, 1800 kovo 19 d. – 1858 m. kovo 16 d.) – žymus lietuvių orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius ir keliautojas. Juozapas Julijonas Senkovskis gimė 1800 m. Antagalonų kaime, netoli Vilniaus, senoje lenkų šlėktų giminėje. Mokėsi Minsko kolegijoje, vėliau Vilniaus universitete, kur

Juozapas Chodzka (1800-1881 m.). Į caro žandarų akiratį jis pateko dar studijuodamas universitete, kur dalyvavo slaptųjų draugijų veikloje. Tiesa, įkalinimo ir tremties jis išvengė, tačiau dirbti Lietuvoje jam buvo užkirstas kelias. 1840 metais

Steponas Pliateris (1799 m. lapkričio 7 d. Švėkšnoje – 1864 Švėkšnoje) – teisininkas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas. Jurgio Pliaterio vyresniojo ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės sūnus, Jurgio Pliaterio brolis, Adomo Pliaterio tėvas. Studijavo teisę Vilniaus universitete, 1825–1834 m. keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, jo aplankyta Graikija, Turkija, Palestina bei Egiptas.

Tomas Zanas gimė 1796 m. gruodžio 21 d. Minsučiuose, netoli Molodečno, bajorų Karolio ir Kotrynos iš Dilevskių Zanų šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Nuo 1807 m. mokėsi Minsko, vėliau –

Vokiečių keliautojas, gamtininkas, rašytojas. Tai buvo pasaulinio masto mokslininkas, su kapitonu Džeimsu Kuku keliavęs aplink pasaulį. Jis kelerius metus (1784–1787 m.) dirbo Vilniaus universitete. Čia G. Forsteris dirbo nepaprastai intensyviai,

Andrius Rudamina (Lu Ngan Tö) nunešė Jėzaus Draugijos, kartu ir Vilniaus universiteto, idėjas iki Kinijos (prisiminkime jėzuitų tikslus, keltus kuriamam Vilniaus universitetui), kur misionieriavo 1626–1634 m. ir parašė keletą asketizmo