Projektas „Per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją 2014“ – tai 800 km, kuriuos patyrę karietų važnyčiotojai nukeliavo 2014 m. gegužės 12–gegužės 31 dienomis senuoju Sankt Peterburgas–Kaunas–Varšuva arklių pašto keliu, šiandien jungiančiu keturias nepriklausomas valstybes: Lietuvą, Latviją, Rusiją ir Lenkiją.
Kodėl tai svarbu Lietuvai, kodėl visuotinio interneto ir beribės informacijos plitimo epochoje turėtumėme tai prisiminti ir netgi paminėti istoriniu žygiu, atkuriant ir rekonstruojant mūsų atmintyse šiandien, atrodo, tokį archaišką arklių pašto kelią?
Savo laiku vienos moderniausių magistralių Europoje istorija šiandien siekia beveik 180 metų. Joje gausu istorinių įvykių ir žymių asmenvardžių. Pašto traktas, atvėręs carinei Rusijai duris į Vakarus, tapo didžiuliu strateginiu, politiniu, ekonominiu bei kultūriniu reiškiniu. Šalia šio kelio augo miestai, vystėsi prekyba, plėtėsi paslaugų rinka, juo nuolat migravo žmonės, o su jais ir informacija bei novatoriškos idėjos… Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetai išugdė būrį Lietuvos šviesuolių, kurie vėliau statė atsikuriančios valstybės pamatus.
Istorijos pėdsakus – šaltiniuose randamos informacijos fragmentus ir šurmuliuojantį arklių pašto kelią menančius išlikusius istorinius objektus – siekiama sujungti į vientisą mozaiką, kuri ne tik leistų suvokti ir naujai vertinti istorinį paveldą, bet ir padėtų aktyvinti politinius, kultūrinius, ekonominius ir socialinius ryšius su kaimyninėmis valstybėmis. Tokių saitų stiprinimas mūsų regione šiandien yra itin aktualus.
Šis žygis – trečioji ilgo nuotolio kultūrinė-edukacinė kelionė žemaitukų veislės žirgais. 2010 m. projektas „2000 km istorijos“ nuo Trakų iki Juodosios jūros ir 2011 m. žygis „Meilės keliu“ iki Krokuvos, skirtas didžiajai Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijai, sulaukė milžiniško visuomenės ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, ir patvirtino tokių projektų reikalingumą. Žygiu buvo siekiama ne tik atgaivinti ir permąstyti istorinių įvykių svarbą, bet ir didinti Lietuvos žirgininkystės sektoriaus patrauklumą tarptautiniu mastu bei populiarinti gyvąjį paveldą – unikalią žemaitukų veislę. Deja, bet svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius menanti ir viena seniausių Europoje veislių šiandien yra saugotina, todėl vienas iš projekto tikslų yra sugrąžinti žemaitukams užtarnautą vietą mūsų kultūroje ir skatinti jų naudojimą turizmo, sporto, terapijos ir kitose srityse.
