Keliautojai – istorinės asmenybės

Antanas Sabaliauskas. Gimė 1905 m. vasario 17 d., senuoju stiliumi vasario 4 d. Klišių dvare, Raseinių apskrityje. Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas. Italijoje, Turino universitete baigė filosofijos studijas, Grigaliaus universitete studijavo teologiją. 1933–1934 m. dirbo misionieriumi Indijoje. 1935–1938 m. klebonavo Šveicarijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1940–1944 m. Muniškių prie Kauno klebonas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1948 m. atvyko į Venesuelą, 1954 m. –

Petras Babickas (1903 gegužės 12 d. Laukminiškiuose, Virbališkiuose – 1991 m. rugpjūčio 27 d. Rio de Žaneire, Brazilija) – Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas. Aktorės Unės Babickaitės brolis. Gimė Agotos ir Jurgio Babickų šeimoje, buvo ketvirtas, jauniausias, vaikas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam

Antanas Poška (1903 – 1992) Gimė Gripkeliuose (dab. Pasvalio raj.) . 1926 – 1929 studijavo mediciną Kauno universitete, kartu studijavo ir senuosius žemėlapius. Kartu su Matu Šalčiumi motociklu išvyko į

Vincas Uždavinys (1902 gegužės 16 d. Paručiuose, Varėnos valsčius, Trakų apskritis – 1983 m. kovo 20 d. Vilniuje) – Lietuvos publicistas, žurnalistas, redaktorius, keliautojas, fotografas. 1911–1913 m. mokėsi Jakėnų pradžios mokykloje, 1918–1919 m. Aukštadvario progimnazijoje, 1919–1925 m. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1921 m. pradėjo bendradarbiauti Vilniaus lietuvių spaudoje, 1923–1925 m. įvairių leidinių darbuotojas. 1925 m. dėl lenkų

Juozas Dalinkevičius (1893 birželio 13 d. Paąžuoliuose, Ukmergės apskr. – 1980 m. vasario 26 d. Kaune, palaidotas Paąžuolių kapinėse) – geologas, geografas, mineralogas. 1903–1911 m. mokėsi Gardino realinėje gimnazijoje. 1911 m. įstojo į Peterburgo universiteto fizikos ir matematikos astronomijos specialybę, bet 1912 m. perėjo į Peterburgo kalnakasybos institutą.1919 m. paskirtas etatiniu

Steponas Kolupaila (1892 rugsėjo 14 d. Tuminiškėse, apie 2,5 km nuo Agluonos, Daugpilio apskritis – 1964 m. balandžio 9 d. South Bend, Indianos valstija) – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. 1911 m. aukso medaliu baigęs Mintaujos gimnaziją [1] studijavo Maskvos matavimų institute, kurį baigęs įgijo

Liudas Alseika (1887 balandžio 25 d., Kvietkelių dvaras, Šiaulių apskritis – 1960 m. gegužės 19 d., Gorochovecas, Vladimiro sritis, TSRS) – Lietuvos keliautojas, esperantininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Gimė bajorų šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Rusijoje. 1910 m. baigė Ufos (Baškirija) aukštąją geodezijos mokyklą, įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę. 1921 m. grįžo į Lietuvą ir kaip jaunas

Tadas Ivanauskas (1882 gruodžio 16 d. Lebiodkoje, Varanavo valsčius, Rusijos imperija – 1970 m. birželio 1 d. Kaune) – Lietuvos gamtininkas, rašytojas, biologijos daktaras, profesorius, akademikas. Organizavo mokslines ekspedicijas į 12 pasaulio šalių. 1941 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1945 m. jam suteiktas

Julija Pranaitytė (1881 gruodžio 15 d. Panenupiuose, Griškabūdžio valsčius – 1944 m. sausio 29 d. Filadelfijoje) – JAV lietuvių spaudos leidėja, publicistė, keliautoja gimė 1881 metais Šakių apskrityje, turtingų ūkininkų šeimoje., kurie įstengė išleisti į mokslus Peterburge ne tik ją, Julę,

Konstantinas Aris (1874 birželio 13 d. Palanga , mirė apie 1941 m.) – Lietuvos keliautojas, entomologas. Gimė Palangos muitinės darbuotojo šeimoje. 1876 m. su tėvais persikėlė gyventi į Liepoją, mokėsi Liepojos gimnazijoje. Vėliau gyveno Maskvoje, dirbo vaistinėje, 1897 m. pasiųstas praktikuotis į Bucharą (Uzbekija). 1897–1909 m. rengė ekspedicijas į Vidurinę Aziją, Pamyrą, Afganistaną, Persiją,

Bronislovas Pilsudskis (1866 lapkričio 2 d. Zalave,  – 1918 m. gegužės 17 d. Paryžiuje, Prancūzija) – etnografas, Tolimųjų Rytų tautelių tyrinėtojas, muziejininkas, antropologas. Gimė 1866 m. lapkričio 2 d. Zalave, pakrikštytas Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčioje. 1881–1882 m. mokslo metais mokėsi Vilniaus I gimnazijos penktoje klasėje, iš kurios buvo pašalintas 1885 m.

Napoleonas Riauba(1860 Dieveniškėse – 1929 m. gruodžio 11 d. Vilniuje) – žurnalistas, teatro kritikas, rašytojas, kraštotyrininkas. Gimė 1860 m. Dieveniškėse. Baigęs gimnaziją Vilniuje išvyko mokytis teisę į Varšuvos universitetą. 1890 m. buvo vienas iš slaptos švietimo draugijos įkūrėjų. 1895 m. grįžo į Vilnių, kur rašė

Bronislovas Grombčevskis. Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas. Gimė 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.) . Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido

Jonas Čerskis( Jan Czerski; rus. Иван Дементьевич Черский; 1845 m. gegužės 15 d. Svalnoje; Drisos apskritis,Vitebsko gubernija – 1892 m. birželio 25 d. Kolymskoje, Sibiras) – lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą. Jonas Čerskis gimė 1845 m. gegužės 15 d. Svolnoje, Vitebsko gubernija. Mirė 1892 m. birželio 25

Mykolas Tiškevičius (Michał Tyszkiewicz, 1826 m. Voložine, Baltarusija – 1897 m. lapkričio 18 d. Romoje, Italija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelivos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. Tėvas Juozapas

Juozas Goškevičius (Иосиф Антонович Гошкевич, brus. Іосіф Антонавіч Гашкевіч, g. 1814 m. Rečycos apskrityje, Minsko gubernijoje, m. 1875 m. spalio 5 d. Vilniaus gubernijoje – baltarusių kilmės kalbininkas, orientalistas, gamtininkas, carinės Rusijos diplomatas, 1858–1865 m. ėjęs pirmojo Rusijos atstovo Japonijoje pareigas. Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje. Gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje Gomelio srityje. Buvo kilęs

Jonas Vitkevičius (1806 gruodžio 19 d. Pašiaušėje gimė senoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Slaptos anticarines Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais – Kražių gimnazijos mokiniais – karo teismo nuteistas mirties bausme, bet kaip

Konstantinas Tiškevičius (brus. Канстанцы Тышкевіч, lenk. Konstanty Tyszkiewicz, 1806 m. vasario 17d. Logoisko dvare, Barysavo apskritis, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos irVilniaus senienų muziejaus steigėjas. Iš pradžių buvo auklėjamas namuose – guvernerio Guseko ir motinos. Vėliau buvo atiduotas

 Ignas Domeika (Ignacio Domeyko, brus. Ігнат Дамейка, lenk. Ignacy Domejko; 1802 m. liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m.sausio 23 d. Čilės Santjage) – žymus Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjagerektorius, Čilės respublikos garbės pilietis. Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje Lietuvos bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų

Juozapas Kovalevskis (Józef Kowalewski, rus. Иосиф Михайлович Ковалевский; g. 1801 m. sausio 9 d. – m. 1878 m. lapkričio 7 d.) – lenkų orientalistas, laimaizmo ir mongolų kalbos specialistas, kalbininkas. Gimė dabartinės Baltarusijos miestelyje Vileika Berastavicoje. Baigė Svisločiaus licėjų, 1817 m. pradėjo studijuoti klasikinę filologiją Vilniaus universitete, tapo filomatų draugijos nariu (drauge su Adomu Mickevičiumi, Tomu Zanu, Jonu

Juozapas Julijonas Senkovskis (Józef Julian Sękowski, 1800 kovo 19 d. – 1858 m. kovo 16 d.) – žymus lietuvių orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius ir keliautojas. Juozapas Julijonas Senkovskis gimė 1800 m. Antagalonų kaime, netoli Vilniaus, senoje lenkų šlėktų giminėje. Mokėsi Minsko kolegijoje, vėliau Vilniaus universitete, kur

Juozapas Chodzka (1800-1881 m.). Į caro žandarų akiratį jis pateko dar studijuodamas universitete, kur dalyvavo slaptųjų draugijų veikloje. Tiesa, įkalinimo ir tremties jis išvengė, tačiau dirbti Lietuvoje jam buvo užkirstas kelias. 1840 metais

Steponas Pliateris (1799 m. lapkričio 7 d. Švėkšnoje – 1864 Švėkšnoje) – teisininkas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas. Jurgio Pliaterio vyresniojo ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės sūnus, Jurgio Pliaterio brolis, Adomo Pliaterio tėvas. Studijavo teisę Vilniaus universitete, 1825–1834 m. keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, jo aplankyta Graikija, Turkija, Palestina bei Egiptas.

Tomas Zanas gimė 1796 m. gruodžio 21 d. Minsučiuose, netoli Molodečno, bajorų Karolio ir Kotrynos iš Dilevskių Zanų šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Nuo 1807 m. mokėsi Minsko, vėliau –

Vokiečių keliautojas, gamtininkas, rašytojas. Tai buvo pasaulinio masto mokslininkas, su kapitonu Džeimsu Kuku keliavęs aplink pasaulį. Jis kelerius metus (1784–1787 m.) dirbo Vilniaus universitete. Čia G. Forsteris dirbo nepaprastai intensyviai,

Andrius Rudamina (Lu Ngan Tö) nunešė Jėzaus Draugijos, kartu ir Vilniaus universiteto, idėjas iki Kinijos (prisiminkime jėzuitų tikslus, keltus kuriamam Vilniaus universitetui), kur misionieriavo 1626–1634 m. ir parašė keletą asketizmo

Seniausiųjų laikų keliautojas buvo Mikalojus Kristupas Radvila – Našlaitėlis. Jis gimė 1549 m. rugpjūčio 2 d. Vilniuje. 11563 – 1567 m. studijavo V. Europos universitetuose. Laikydamasis to meto tradicijų, K. Radvila