Esu Ieva – mikrobiologė, trenerė, keliautoja ir nuotykių ieškotoja. Kartu su Vaiva Maroziene prisiėmėme didelę atsakomybę – pasirūpinti, kad ekspedicijos dalyviai po trejų metų klajonių namo grįžtų gyvi ir sveiki. Vaiva juokauja, kad esame „neišsipildžiusios medikės“. Nei viena nebaigėme medicinos mokslų, tačiau abi daug metų aktyviai domėjomės šia sritimi, skaitėme, lankėme kursus ir, svarbiausia, keliavome. Į kalnus, į urvus, žirgais link Juodosios jūros… Sunkiose ekspedicijose įgijome patirties ir išmokome to, ko nebūtume išmokusios universiteto suole.
Pirmiausia, pabandykime įsivaizduoti galimus pavojus, tykančius keliautojo, išsirengusio į žygį aplink pasaulį visureigiais. Didžiausi iššūkiai prasideda Sibiro šiaurėje – maršrutas kerta Sakha Respubliką, kurioje užfiksuota žemiausia temperatūra šiaurės pusrutulyje (−71.2°C). Keliaujant tokiomis atšiauriomis sąlygomis toli nuo civilizuoto pasaulio gresia nušalimai, hipotermija, organizmo išsekimas. Ką jau bekalbėti apie kėlimąsi pontoniniais plaustais per Beringo sąsiaurį. Kitapus pusiaujo laukia ne ką mažesni išbandymai: nepakeliamas karštis ir drėgmė atogrąžos miškuose, egzotiškų infekcijų tikimybė (štai čia, tikiuosi, pagelbės mikrobiologijos žinios), tarsi
