Bronislovas Grombčevskis. Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas. Gimė 1855 02 15 Kaunatavos k. (Telšių r.) . Jo tėvas Liudvikas turtingas dvarininkas buvo ištremtas į Sibirą. Motina, netekus dvaro, apleido Lietuvą ir apsigyveno Varšuvoje. Kur jaunasis Grombčevskis baigė gimnaziją ir pradėjo studijas Peterburgo kalnakasybos in–te. Po metų stojo tarnauti Rusijos armijon okupuotoje Varšuvoje. Tarnaudamas Azijoje domėjosi tais kraštais, išmoko Tiurkų ir Tadžikų kalbas. Pirmą didelę kelionę, pradėjusią seriją jo sistemingų Vidurinės Arijos tyrinėjimu, įvykdė 1885 08 mėn. Rusijos–Kinijo–Ferganos ruože. Vedė išsamius stebėjimo užrašus, kurie buvo gerai įvertinti, ypač Rusijos Geografijos draugijos Peterburge. Buvo apdovanotas premija ir medaliu. Draugijos buvo pasiųstas į mažai žinomą Kandžuto emiratą (Dab. Šiaurinis Pakistanas) . Aukštos ekspedicijos pasiekimus vėl apdovanotas aukso medaliu. Kita ekspedicija prasidėjo 1889 07 mėn. į visiškai nežinomą Kafiristaną (Dab. Niuristanas) , Afganistano provincija) , bet nukeliavo į Šiaurės Vakarų Tibetą. Už šios kelionės rezultatus suteiktas papulkininkio laipsnis bei 400 rub. metinė pensija iki gyvos galvos. Dėl savo liberalių pažiūrų 1905 m. patyrė Mikolajaus II nemalonę, buvo nušalintas nuo pareigų ir ištremtas iš Rusijos. Kaip Rusijos Raudonojo Kryžiaus atstovas dalyvavo Ispanijos–Maroko kare 1908 m. į Lenkiją grįžo 1910 m., apsigyveno Varšuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metu dar kartą atsidūrė Azijoje. Paskutinius gyvenimo metus pašventė savo kelionių aprašymams, kurie buvo išleisti 1924–1925 m. 3 tomais. Mirė Varšuvoje 1926 02 27.
Bronislovas Grombčevskis (1855 – 1926 m.)