Lietuvis Norvegijoje: „Aš ne emigrantas, aš — ilgalaikėje komandiruotėje“

Lietuvis Norvegijoje: „Aš ne emigrantas, aš — ilgalaikėje komandiruotėje“

Žvejyboje Andoy fiske-campLietuviai, dirbantys Norvegijoje, jau seniai nieko nebestebina. Ši valstybė dėl didelio atlygio net už specialios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, jau kurį laiką yra viena iš pagrindinių mūsų tautiečių emigracijos krypčių. Ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ dalyviai Norvegijos šiaurinėje dalyje už poliarinio rato sutiko lietuvaičius, jau gerą penkmetį ne uždarbiaujančius, o plėtojančius sėkmingą verslą bei kuriančius darbo vietas kitiems lietuviams.

Siekia paneigti mitus

„Kaip ir viso žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ metu, keliaudami ieškome lietuviškų pėdsakų. Mokslo, politikos, kultūros ir verslo veikėjų darbai yra svarbūs mūsų savivertei bei suvokimui, kad nedidelės tautos atstovai taip pat gali pasiekti užsibrėžtus tikslus. Keliaudami Norvegijoje norėjome sugriauti mitą, kad emigrantai — būtinai juodadarbiai, kraunantys vietiniams turtus. „Andoy fiske-camp“ žvejybinėje bazėje praleidome net tris naktis, todėl turėjome laiko susipažinti su tuo, kaip lietuviai kuria verslą turtingojoje Norvegijoje,“ — pasakojo ekspedicijos dalyvė Aistė Simėnaitė.

Sėkmingam verslui pasirinko Norvegiją

Andoy saloje, prie Andenes miestelio, buvusioje NATO karinėje bazėje yra įsikūrusi jau penktą pilnavertį sezoną veikianti lietuvių įkurta pramoginės žvejybos bazė. „Žinoma, Lietuvoje sėkmingai įkurti tokį verslą — sudėtinga vien dėl gamtinių sąlygų. Čia atvažiuojantys žvejai iš viso pasaulio ne tik gali tikėtis dešimčių ar šimto kilogramų svorio žuvų, bet ir pamatyti banginius, orkas, įvairius paukščius, stebėti Baltąsias naktis ar Šiaurės pašvaistę. Vis dėlto, apie pusę mūsų klientų sudaro lietuviai, likusi dalis — svečiai iš Japonijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir kitų valstybių,“ — pasakoja įmonės direktorius Saulius Babravičius.

Saulius Babravičius
Saulius Babravičius

Nesijaučia emigrantais

Čia dirbantys visi kaip vienas tvirtina, kad Lietuvos jie nepaliko. „Pusę metų ne sezono metu vis tiek gyvename tėvynėje. Juokaujame, kad esame ilgalaikėje komandiruotėje. Nors per langus ar išplaukus į jūrą čia atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, tačiau gimtojo krašto pakeisti niekas negali,“ — teigia kapitonas Tomas. Jo vadovaujami ekspedicijos dalyviai išplaukė į jūrą. „Negalime pamiršti vieno svarbiausių uždavinių — įamžinti gamtą ir kviesti visus susimąstyti apie jos išsaugojimą. Vos per kelias valandas nufilmavome banginiukus, retų rūšių paukščius, nuostabius fiordo vaizdus. Taip pat ir išmėginome žūklės malonumus,“ — pasakojo ekspedicijos operatorius Ignas Veršinskas.

Būtina rasti laiko ir poilsiui

Viena iš užduočių „Baltoscandia 2016“ — visapusiškai pasiruošti net trejus metus vyksiančiam žygiui per pasaulį. „Labai svarbu ir priprasti prie sveikatai nekenksmingo rėžimo. Nors darbų krūviai dideli, tačiau privalome rasti laiko ir poilsiui bei miegui. Džiaugiuosi, kad „Andoy fiske-camp” dalyviai pasimėgavo pirtimi ir puikiai išsimiegojo. Nepakankamas poilsis ar nesuderintas miego ritmas galiausiai gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais,“ — perspėjo žygio dalyvė atsakinga už sveikatą Ieva Kieraitė-Aleksandrova.

ŽvejybaApie projektą

„Baltoscandia 2016“ — pirmoji ekstremalaus trejų metų žygio per pasaulį visureigiais ekspedicija. Visas laikotarpis bus suskirstytas į trumpesnius etapus, apie kuriuos bus kuriami dokumentiniai filmai: „LDK“, „Gintaro kelias“, „Šilko kelias“, „Beringia“ ir kt. Per Beringo sąsiaurį žygio komanda kelsis prie visureigių pritvirtinę pontonus. Žiemą nuvažiuoti iki sąsiaurio yra pavykę keturioms ekspedicijoms, sava eiga persikelti per Beringą — vienai, bet vasaros metu per Aliaską išvažiuoti į civilizaciją — iki šiol niekam. Šio etapo metu susidarys 4500 km visiškos bekelės. Tai — sudėtingiausia, bet ir įdomiausia būsimojo žygio dalis. Jei pavyks įgyvendinti šį uždavinį, žygio dalyviai bus pirmieji pasaulyje.

 

Nuotraukos Vidmanto Balkūno ir Igno Veršinsko.

 

 

 

Comments