2004 m. „Klajūnų klubas“ ir jo draugai visureigiais keliavo Baltarusoijoje po įvairias su LDK istorija susijusias vietoves, aplankė įspūdingus nacionalinius parkus, Belovežo girią, Pripetę, patyrė nepakartojamus įspūdžius Salihorsko kalio druskų kasyklose, išdrįso nukakti į miestus ir kaimus-vaiduoklius Černobylio atominės elektrinės katastrofos rajone, aplankė lietuvišką kaimą su ten tebegyvenčiais „labusais“ – lietuviais Mahiliovo srityje, Malkavoje.

Kad suprastum, kokia milžiniška kadaise buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (LDK), reikia pavažinėti po Baltarusiją, nes šioje šalyje plyti didesnė dalis buvusios LDK teritorijos. Negalime nesidomėti savo rytiniais kaimynais, nes tarp mūsų ir jų šalies praeityje buvo daug bendro. Dabar mus skiria ne tik Lietuvos-Baltarusijos, bet ir Europs Sąjungos-
Baltarusijos siena, todėl kontaktai yra apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas.

Gudijoje tebėra daugybė LDK pilių. Iš kai kurių likę tik griuvėsiai. Mažame Krėvos kaimelyje stūkso milžiniški niekada netyrinėtos ir nerestauruotos, paliktos likimo valiai Krėvos pilies griuvėsiai. O kadaise ši XIV amžiuje didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Gedimino ir Algirdo pastatyta pilis buvo ne tik galinga tvirtovė, bet ir jų rezidencija. Manoma,
čia gimė augo Jogaila.

Alšėnų kaimelyje yra barokinės viduramžių Sapiegų pilies griuvėsiai. 1610 m. Pavelo Sapiegos pastatyti rūmai stulbino grožiu ir dydžiu. Jų salės buvo papuoštos freskomis. Prašmatnioje pilyje lankėsi Europos valstybių karaliai, kalbos apie Alšėnų dvarą sklido po visą Europą. P. Sapiegai mirus rūmų šlovė išblėso, o per Šiaurės karą švedai juos nugriovė.

Geranainiuose – bene pirmoji LDK didikų Goštautų pilis. Ji labai įdomi, nes tai vienas ankstyviausių bandymų sujungti senąją gotikinę fortifikacinę architektūrą su moderniomis architektūros idėjomis. Pilies likę nedaug, keli pusmetrio aukščio mūro fragmentai, kuriuos per užžėlusius brūzgynus vos galima rasti. Spėjama, jog būtent čia, lankydamasis pas didiką S. Goštautą, Žygimantas Augustas susipažino su Barbora Radvilaite. Galbūt čia prasidėjo jų meilės istorija. Naugardukas – aukščiausiai įsikūręs Baltarusijos miestas. Jį, kaip gynybinį postą, 1044 metais po žygių į Lietuvą to paties pavadinimo aukštumoje įsteigė Kijevo kunigaikštis Jaroslavas Gudrusis. Naugardukas atiteko LDK Mindaugo laikais. Miesto istorinę reikšmę lėmė jo gera geografinė padėtis: po 150 kilometrų nuo Vilniaus, Gardino ir Minsko.

Baltarusijoje išleistoje LDK enciklopedijoje rašoma, kad Naugarduke buvo karūnuotas Mindaugas. Lietuvos istorikai teigia, jog Mindaugas ir jo žmona Morta karaliumi ir karaliene 1253 metais buvo vainikuoti Vilniuje, neseniai pastatytoje katedroje.

Keliavo: Gintautas Babravičius, Birutė Babravičienė, Urtė Babravičiūtė, Gabrielė Babravičiūtė, Edmundas Jonikas, Marius Butkevičius, Vytautas Balčiūnas, Janušas Makevič, operatorius Fiodoras Čerednik, fotografas Vladas Ščiavinskas su šeima, Ryliškių šeima.

Nuotr. iš ekspedicijos archyvo.