II dalis

II dalis

DSC_0149Rytas prasidėjo puikiai – per naktį gaivą išliejęs lietus nurimo, tad mūsų daiktai greitai sugulė į bagažines. Žvalusis sodybos šeimininkas Petras Krakauskas prabudusius svečius pasitiko kupinas energijos – tarytum jo nebūtumėme vakar užlaikę iki pat vidurnakčio. Akivaizdu, kad žmogus mėgaujasi savo gyvenimu – didžiuojasi savo kilme, gebėjimu kitoje šalyje išlaikyti lietuviškumą, pagaliau, galimybe bendrauti ir dalintis savo puikiais namais su savo tautiečiais.

Iš Punsko mūsų kelias pasuko į Marienburgą. Kiekvienam lietuviui, pagaliau, kiekvienam Baltijos regiono gyventojui  tai svarbi istoriškai vieta. Pilis pribloškia savo galia. Būdamas  joje supranti, kokį iššūkį įveikė lietuviai – laimėti kovas su kryžiuočiais buvo tas pats, kas įveikti Everestą su basutėmis…. Bet mums pavyko – pasijutom „galingi iš naujo“.

Po Marienburgo patraukėme į Koperniko miestą Fromborką. Kiekvienam keliautojui prasminga nulenkti galvą prie šio atradėjo kapo. Faktas, kad Žemė yra apvali suteikia žinojimą, kad ir kur bekeliautumėme, visada rasime kelią namo, į tėvynę… Juk šitą žinią mes ir vežame – priminti savo tautiečiams svetur, kad jie yra laukiami, neužmiršti ir mums be galo svarbūs.

DSC_0266Jei būsite šiame mieste, nepatingėkite užkopti į apžvalgos bokštą. Aistmarių panorama, atsiverianti prieš jūsų akis – tai mūsų, baltų gimtieji krantai. Tai mūsų Baltoskandijos valdos. Kitoje pusėje atsiveria vaizdas į gotikinę bažnyčią, kur palaidotas didysis astronomas.

Gdanske buvome jau sutemus, tad skubėjome aprašyti prabėgusią dieną, kad galėtumėme pailsėti. Esame dėkingi Gdansko universitetui už sąlygas – studentų bendrabučiai, ištuštėję vasarai, tą vakarą virto mūsų spaudos centru.

Apmąstant šią dieną, galėjome sau prisipažinti, kad labiausiai mums trūksta laiko. Nespėjame,  bėgame, norime pamatyti daugiau ir plačiau, susitikti, iškalbėti, išgirsti, pajusti. Tačiau kelias, nepaisydamas mūsų nerimo ir skubėjimo, driekiasi prieš mus visiškai ramus ir neskubantis. Jis tarytum ilsisi po mūsų kojomis, žadėdamas, kad atradimai, kurių mes tikimės, nuo mūsų nei pabėgs, nei priartės patys… Tiesiog kantriai lauks. Gal ir mums reikia pasimokyti iš kelio?

Jūratė Litvinaitė

 

Comments