Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pirmoji ekspedicija „Baltoscandia 2016“ jau perlipo pirmąjį ketvirtį, per kurį dalyviai iš Lietuvos pro Lenkiją, Vokietiją bei Daniją atvažiavo į Švediją. Ekspedicijos tikslas — ne tik pristatyti Baltoskandijos idėją bei žygį per pasaulį, tačiau ir ieškoti lietuvių bei Lietuvai svarbių žmonių pėdsakų, istorinių mūsų šalies sąsajų su kitomis valstybėmis. Danijoje įsigilinę į istorinius faktus „Baltoscandia 2016“ dalyviai suprato, kad Lietuvai itin svarbi Žalgirio mūšio baigtis galėjo būti visai kitokia, jei ne įtempti Kalmero unijos ir Hanzos miestų sąjungos santykiai.
Keliaudami ekspedicijos dalyviai ne tik rengia konferencijas užsienio universitetuose, bet ir aplanko istoriškai svarbias vietas. Įspūdingoje, Baltoskandijos širdyje įsikūrusioje, katedroje Roskildėje yra palaidoti net 50 Danijos karalių nuo Margaretos I-osios. Ši didžiausia gotikinio stiliaus bažnyča Skandinavijoje yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. „Baltoskandijos akademijos“ vadovas Arūnas Bliūdžius teigė, kad valdant Danijos, Norvegijos ir Švedijos karalienei, Kalmero unijos kūrėjai Margaretai I-ajai, unija kovojo prieš Hanzos miestų sąjungą, kuriai vadovavo Liubekas ir, netiesiogiai, padėjo lietuvių ir lenkų kariuomenei. „Pagrindinis Hanzos miestų sąjungos karinis ramstis buvo Kryžiuočių ordinas. Net trečdalį pajėgų Kryžiuočių ordinas laikė ties Danijos siena. 
Galime tik spėlioti, kokia būtų Žalgirio mūšio pabaiga, jeigu ne Danija, tačiau esu linkęs manyti, kad jie nesąmoningai tapo LDK ir Lenkijos karalystės sąjungininkais viename svarbiausių mūsų istorijos mūšių, kuomet priešui teko tenkintis mažesnėmis pajėgomis,“ — teigė A. Bliūdžius. Ekspedicijos vadovo Gintauto Babravičiaus nuomone, tokių nepelnytai pamirštų faktų priminimai artėjančiame žygyje per pasaulį bus dažni ir svarbūs: „Mes neretai net nesuvokiame, kaip esame susiję su kitomis tautomis, kaip vieni ar kiti sprendimai ar žmonės galėjo paveikti istoriją ir ateitį. Tikiuosi, padėsime lietuviams jaustis pilnaverte pasaulio dalimi, o ne nepastebimais mažos valstybės gyventojais,“ — džiaugėsi G. Babravičius.
Kopenhagos universitete vykusioje konferencijoje dalyviai dalijosi patirtimi bei įžvalgomis su Danijos karališkosios geografų draugijos viceprezidentu Henrik Breuning-Madsen bei generaliniu sekretoriumi Søren Kristensen. Nedideliame geografų draugijos muziejuje pastebėję medalį, skirtą Vitui Beringui, žygio per pasaulį dalyviai džiaugėsi, kad svarbiausias ir sudėtingiausias etapas siejasi būtent su aplankytos Danijos piliečiu. „Per Beringo sąsiaurį kelsimės prie visureigių pritvirtinę pontonus. Tai kol kas pasaulyje pavyko padaryti tik vienai ekspedicijai. Daugiau sužinoję apie sąsiaurio atradėją jaučiamės dar labiau įkvėpti,“ — teigė žygio dalyvis Ignas Veršinskas.
Lietuviai pasaulyje garsėja ne tik puikiais sportininkais, tačiau ir aukšto lygio kūrėjais. Nenuostabu, kad garsiojoje Hamleto pilyje Kronborge buvo galima išvysti ir lietuviškų pėdsakų. „Šioje pilyje per kasmetinį Šekspyro festivalį „Hamletą“ yra suvaidinusi ir Eimunto Nekrošiaus trupė. Negana to, tarp geriausių šios pjesės personažų atlikėjų galime pamatyti ir lietuvišką Jono Gelgaudo (John Gielgud) pavardę. Jis yra 1831 m. sukilimo vado Antano Gelgaudo brolio anūkas, laikomas geriausiu Didžiosios Britanijos XX a. Šekspyro vaidmenų atlikėju. Šioje pilyje jis du kartus suvaidino Hamletą, o vieną sykį atvežė ir savo režisuotą pjesę,“ — pasakojo A. Bliūdžius. Taip pat ekspedicijos dalyviai lankėsi didžiausioje visoje Danijoje Frederiksborgo pilyje, kurios bažnyčioje prie kitų valstybių herbų galima išvysti ir Algirdo Brazausko dovanotą Vytį.
Iki šiol „Baltoscandia 2016“ dalyviai suorganizavo net keturias konferencijas ir susitikimus. Artimiausia yra planuojama Stokholmo universitete jau šiandien. Iš viso bus surengtos devynios konferencijos skirtingose šalyse, skirtos legendinio lietuvių keliautojo prof. Kazio Pakšto puoselėtai Baltoskandijos idėjai bei žygiui per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pristatyti.