Kazimieras Monstvilas (g. 1934 m.)

Kazimieras Monstvilas (g. 1934 m.)

Monstvilas KazimierasKazimieras Monstvilas. „Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934 m. kovo mėn.1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.

1945 m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 metais baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu. 1962 metais pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu Pramonės statybos projektavimo institute, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.

1977 – 1980 m. ir 1985 – 1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Esu Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1999.

Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.). Nuo 1955m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo uolomis varžybose.

Su kalnais susipažinau 1955 m. Po geologinės praktikos Kryme, perėjome pagrindinius jo kalnus – nuo Ai-Petri iki Čatyr-Dago. Po to, keturiese išvykome į Kaukazą. Čia nuo Suchumio perėjome per Kluchoro perėją, aplankėme Dombajaus slėnį. 1957 m. vykdamas į diplominę geologinę praktiką Gruzijoje, buvau apsistojęs Kazbegi turistinėje bazėje. Su vokiečių turistais pabuvojau ledyne prie Kazbeko.

1959 m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje (Kaukazas) praėjau mokymo kursą pagal programą “TSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. Tian-Šanyje įkopiau į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti pavadinimai: Gedimino Akstino viršūnė (4250m) ir Lietuvos alpinistų viršūnė (4050m).

Po šios ekspedicijos kilo mintis kad ir mes, Lietuvos alpinistai, galėtume organizuoti tokias ekspedicijas.

1962 m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę Elbrusą (5633 m).

1964 metais organizavau ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkoptą į Čiurlionio viršūnė (5794 m), Donelaičio viršūnė (5834 m) ir Lietuvos viršūnė (6080 m).

1965 metais vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į Lenino viršūnę (7134 m).

1966 m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje (Kaukazas), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių (4295-4429 m) Šcheldos masyvą (5b s.k.). Traversas truko 7 paras. Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.

1967 metais organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo (dabar Ismail Samani) viršūnę iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.

1969 metais grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome TSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į Džigito viršūnę (5170 m) Tian-Šanyje (6 s.k.) ir laimėjome 4-rą vietą. 1972 metais man buvo pavesta organizuoti grupę ir pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant alpiniadą apdovanotas TSRS sporto komiteto garbės raštu.

Nuo 1959 iki 1974 metų įkopiau į 48 viršūnes (1b-6 sunk. kat.). Iš jų 5 viršūnės virš 5 km aukščio, 8 –virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.

1989 metais su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į Tian-Šanio kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į Gedimino Akstino viršūnė.

Pasiruošti įkopimams padėjo dalyvavimas orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose bei žiemos turistiniuose žygiuose slidėmis.

Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma vieta 1963 metais pirmose TSRS varžybose Užkarpatėje. 1961 m. sausio – vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove (280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau trims žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.

Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos sportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963.

Turėjau žiemos turizmo instruktoriaus kvalifikaciją ir orientacijos sporto respublikinę teisėjo kategoriją.

Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku (1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku ( 1971-76 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.

Esu apdovanotas Kūno kultūros ir Sporto Departamento Aukso ir Atminimo medaliais, TSRS ir Lietuvos Turizmo tarybų Garbės raštais.

Pirmaįkopimai:

  • Akstino v.
  • Lietuvos alpinistų v.
  • Čiurlionio v.
  • Donelaičio v.
  • Lietuvos v.

Iki 2006m. dirbau pagal specialybę – vykdžiau inžinerinius – geologinius tyrinėjimus įvairių rūšių statyboms.“

Comments