Ankstyvas rytas šeštadieniui: miestas dar snaudžia, kai mūsų kelionių komanda ima pakuotis daiktus į „Škoda Oktavia“ universalo bagažinę… Septynios ryto, tačiau mes skubinamės: juk 9.20 val. mūsų ekspedicijos palydėtuvės LRT televizijos kieme. O susiruošimo nemažai – laukia kelionė, kurioje pristatysime Lietuvą pasauliui, o pasaulį – Lietuvai. Tiesa, šį etapą – tik nedidelę žygio dalį – Baltijos ir Šiaurės šalis. Tačiau, reikšmingą dalį mums, Lietuvos gyventojams. Juk čia gyvena didelė dalis lietuvių išeivių bendruomenės, čia veda mūsų istorijos, kultūros pėdsakai. Tad pasiruošimas ir palydėtuvės – atsakingi. LRT kieme mūsų laukė ne tik filmavimo komanda, bet ir gausus būrys palydinčiųjų, beveik pilnas autobusas Lietuvos geografų draugijos narių. Jie mus pasiruošę lydėti iki Gdansko.
9.18 val. mūsų kelionės organizatorius ir idėjinius lyderius papasakoti apie kelionės siekius, tikslus paprašė „Labas rytas, Lietuva!“ vedėjas Arnas Mazėtis. Idėjos autorius Gintautas Babravičius kalbėjo apie pačią kelionės prasmę, pabrėždamas, kad Lietuva – tai ne tik gyvenantys čia, bet ir viso pasaulio lietuviai. Arūnas Bliūdžius, „Baltoskandijos akademijos“ direktorius, trumpai pateikė keletą Lietuvos ir kitų Baltijos, bei Skandinavijos valstybių bendradarbiavimo reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos ateičiai. Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė trumpai pristatė akademinę kelionės pusę: ji organizavo tarptautines konferencijas šalyse, kurias lankysime šios ekspedicijos metu. Na, o Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas, Gerimantas Statinis atskleidė praeities Lietuvos keliautojų ir žurnalistų pėdsakus Baltoskandijos maršrute. Drąsiai galime tvirtinti, kad „Baltoskandia 2016“ ekspedicija prasidėjo nedidele konferencija tiesiog LRT kieme.
Vis dėl to, pagrindinė mūsų vizito į Kauną vieta – VDU ir Prezidentinė Valdo Adamkaus biblioteka. Čia mus pasitiko Arūnas Antanaitis, bibliotekos vadovas. Taręs sveikinamąjį žodį, jis renginio moderavimą perdavė konferencijų organizatorei Genovaitei Kynei. Konferencijos pranešėjų paliestas temas papildė A. Antanaičio pranešimas apie Lietuvos išeivijos nuopelnus Lietuvai. Po konferencijos bibliotekos vadovas padovanojo mums puikią ekskursiją šviežumu ir naujumu kvepiančioje bibliotekoje.
Iš Kauno pajudėjome Prienų link. Šiame rajone prasidėjo didžiojo keliautojo ir žurnalisto Mato Šalčiaus kelias. Čiūdiškių kaime stovi jo tėvų sodyba bei medinė šio iškilaus žmogaus skulptūra. Čia mūsų laukė Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas su Išlaužo seniūnu Tomu Skrupsku. Jie papasakojo šios sodybos istoriją, vietinių pagarbą ir išsaugotą atminimą iškiliam savo kraštiečiui.
Iš Prienų mūsų kelias nuvedė į Lenkiją, Punsko apylinkes. Aplankėme įdomaus, giliai mąstančio ir jaučiančio žmogaus – Petro Lukoševičiaus – valdas. Prūsų ir jotvingių gyvenvietė – jo kūrinys, įkūnijantis prūsų istoriją ir išsaugotą jos atmintį. Pats jis sakosi esąs prūsas ir mielai prisistato savo prūsišku vardu – Prattenis Klakys. Medinės, akmeninės skulptūros, runų ženklai, Žinyčia, piliakalnis, senovės baltų simbolika, besiganantys žemaitukų veislės žirgai – tik nedidelė dalis Gyvosios istorijos stebuklo, puoselėjamo šio praeičiai ir savo kraštui jautraus žmogaus.
Punsko lietuviai tikrai ypatingi. Gal net labiau lietuviški, nei Lietuvoje gyvenantys tautiečiai, juokavome, pasiklausę mūsų šio vakaro prieglobsčio – „Rančos“ sodybos šeimininko Petro Krakausko. Pristatęs Punsko lietuvių gyvenimą, jis pakvietė mus į savo užeigą „Sodas“ Punsko centre. Šeimininko svetingumas liudijo, kad lietuvybės dvasia čia stipri. Gerimantas Statinis išsitraukė akordeoną ir Punske pasklido kiekvieno lietuvio ausiai pažįstama muzika, kuriai pritarė Lietuvos geografų sąjungos nariai.
Buvo gal jau vidurnaktis, kai ėmėme skirstytis poilsiui į kambarius. Jau gulėdama pagalvojau, kad mūsų vakarinis pasibuvimas savo dvasia, nuotaika ir verte susišaukė su Adamkams priklausiusioje Tabbor Farma JAV vykusiais lietuvių vakarais, iš kurių gimė bene reikšmingiausias lietuvių intelektualų, kultūros, visuomenės veikėjų sąjūdis „Santara“. Gal ir mes šiandien pradėjome naują lietuvių sąjūdį – keliauti, bet ne emigruoti…
Jūratė Litvinaitė