Konstantinas Tiškevičius (1806 – 1868 m.)

Konstantinas Tiškevičius (brus. Канстанцы Тышкевіч, lenk. Konstanty Tyszkiewicz, 1806 m. vasario 17d. Logoisko dvare, Barysavo apskritis, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos irVilniaus senienų muziejaus steigėjas. Iš pradžių buvo auklėjamas namuose – guvernerio Guseko ir motinos. Vėliau buvo atiduotas į Polocko jėzuitų akademiją, o ją uždarius dar vienus metus mokėsi grafų Zabielų dominikonų mokykloje Valinčiuose, Vitebsko gubernijoje, vėliau perkeltas į prestižiškiausią to meto vidurinę mokyklą – Vilniaus gimnaziją, įsikūrusią universiteto patalpose. 1828 m. baigė Vilniaus universiteto Moralinių ir politinių mokslų skyrių. Baigęs studijas, 1828 m. gavo vietą Varšuvoje, Lenkijos Karalystės iždo ministerijoje. Šios žinybos išsiųstas į užsienį, o baigęs misiją visiškai atsidėjo privačiam gyvenimui. 1857 m. organizavo mokslinę – tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu. Tiškevičiui buvo svarbu upę tirti ir geografo, ir astronomo, ir hidrografo akimis – ne veltui buvo matuojami ir piešiami kiekvienos reikšmingesnės Neries apyrubės planai, buvo išmatuotos ir sužymėtos pagrindinės jos rėvos, surašytos pakrančių gyvenvietės, tiltai, keltai, menkiausi šaltiniai, intakai. Jis tyrė vagos gylį ir plotį, rinko medžiagą apie pakrantėse esančius archeologijos paminklus, užrašinėjo tautosaką. Jis fiksavo menkiausius istorinius gyvenviečių duomenis, istorines detales, jų savininkų biografijas, padavimus, legendas, archeologijos paminklus. Ypač daug dėmesio skyrė prekybos Nerimi istorijai, rūpėjo ir upeivių kalba, sudarė jų kalbos žodynėlį. Surinktą medžiagą paskelbė knygoje „Wilija i jej brzegi“.